Smėlio paslaptys

Žaidimai su smėliu – vienas mėgstamiausių vaikų užsiėmimų vaikystėje. Be savo smagumo, ši veikla yra labai naudinga, nes skatina vaikų vaizduotę, kūrybiškumą bei saviraišką. Žaidžiant smėlio dėžėje, kone kiekvienas vaikas pirmiausia nori tapti „statybininku“. Tad visi vaikai kasė ir statė smėlio bokštus, smėlio pilis, kuriuose apgyvendino įsivaizduojamus personažus. Čia pasitelkdami vaizduotę ir kūrybiškumą juos puošė gamtoje prisirinktomis žolelėmis, medžių lapeliais ir šakelėmis. O aplink pilis kasė griovius, kanalus, į kuriuos pylė vandenį ir taip džiaugėsi procesu. Nenuostabu, kad tapti „kepėjais“ taip pat yra labai smagu. Vaikai kepė įvairius smėlio tortus, pyragus ir juos išradingai dekoravo gėlių žiedeliais ir lapeliais. Tapdami tyrinėtojais bei naudodami padidinamuosius stiklus, vaikai tyrinėjo smėlį, atrasdami įvairių dydžių akmenukus, medžių šakeles. Pylė vandenį į smėlį, minkė jį, gamino gyvūnėlius iš šlapio ir sauso smėlio. Vedžiojo savo delną smėlyje ir matavo, kuri rankytė mažiausia, o kuri didžiausia. Taip pat kiekvienas panoro būti „menininku“ ir kurti smėlio piešinius, barstant smėlį ant pasirinkto trafareto. Ne vieną nustebino ir paliko neišdylantį įspūdį – „sekretai“, kurių metu po stiklu buvo slepiami įvairūs gėlių žiedeliai ir lapeliai. Tai ir slėpynės, ir augalų pažinimas, ir kūrybiškumas viename.